Anthropologist/writer Antropologė/rašytoja
Anthropologist/writer Antropologė/rašytoja

Solveiga Zibaite

me

Greipfrutas, sunkus kaip kūdikio galva

Yra vienas dalykas, kurį Leda privalo pripažinti apie save. Tai yra kad renkantis užkandžius neštis į paskaitas ir šiaip praalkus vaikščiojant po miestą ji niekada nesuvalgys nusipirkto greipfruto. Ji nuliūsta kiekvieną pažvelgus į greipfrutą ir vis tiek niekad nepasimoko. Nešiojasi tą svorį, kaip kūdikio galvą savaitę, pusantros, atidėlioja jo lupimą ir renkasi sausainius, bulvių traškučius, […]

Published on February 23, 2018

Apie baimę skraidyti

Kiekvieną kartą kai darau kažką, ko labai bijau, tarkim skrendu lėktuvu, kaip dabar, kiekvienas momentas po to dalyko išgyvenimo tampa šiek tiek blankesnis nei prieš tą patirtį. Lyg būčiau numirusi ir visa ateitis vyktų tariamąja nuosaka. Tarsi kažkam buvo labai smalsu, kaip būtų mano gyvenimas klostęsis jei nebūčiau numirusi, ir kažkokiu būdu – gal įsigijęs […]

Published on January 26, 2018

Odė lūpdažiui

Lūpdažio kvapas yra vilties kvapas. Vilties, kad gali save praskaidrinti. Paslėpti beprasmybę ir irimą. Lūpdažis verčia berniukus sustoti ir švilptelti. Įsistebeilyti į tavo ryškia spalva padabintos burnos pažadą – ne žodžių. Lūpdažis kaip tinkas ant tavo griuvėsių. Pink to make the boys wink. Jis žino, kad negali manęs bučiuoti, kai esu pasidažiusi lūpas ir liesti […]

Published on January 26, 2018

Skonis šoka ant liežuvio, o tu?

Man nesvarbu, kad manęs nelaikai patrauklia, vis tiek galėčiau priversti tave pabaigti. Mano burnoje slypi galia. Žodžių ar kai ko kito. Kažin, ar tokios smurtingos mintys slypi kiekviename iš mūsų – per prievartą kitam suteikti malonumą. Tiesa, idealiame scenarijuje ta prievarta būtų minimali ir truktų tik iki pirmo prisilietimo, po kurio aistros objektas šimtu procentų […]

Published on January 26, 2018