Anthropologist/writer Antropologė/rašytoja
Anthropologist/writer Antropologė/rašytoja

Solveiga Zibaite

me

Greipfrutas, sunkus kaip kūdikio galva

Yra vienas dalykas, kurį Leda privalo pripažinti apie save. Tai yra kad renkantis užkandžius neštis į paskaitas ir šiaip praalkus vaikščiojant po miestą ji niekada nesuvalgys nusipirkto greipfruto. Ji nuliūsta kiekvieną pažvelgus į greipfrutą ir vis tiek niekad nepasimoko. Nešiojasi tą svorį, kaip kūdikio galvą savaitę, pusantros, atidėlioja jo lupimą ir renkasi sausainius, bulvių traškučius, ei, netgi obuolius ir bananus, nors ir tie pralupami tik sumušus juos rankinėje iki mėlynių. Ji nepajėgia jo įveikti vienu ypu – jis toks didelis – kas išmąstė, kad tai gera idėja? Kitos pusės išsaugoti nepavyksta – ji išsausėja ir susitraukia kaip senolio dantenos. Tai gražu iš vienos pusės, gamtos ciklas tralialia, bet tai nėra pati labiausiai pageidautina vieta Majos liežuviui atsidurti.

Tiesiog pamiršk greipfrutus. Tu nesi tokia sveika ir niekada nebūsi – pripažink tai ir neverk prie nesuskaičiuojamų nesuvagytų greipfrutų lavonų. Tu nesi greipfrutų žmogus. Leda išbadėjusi. Bet ji negali pažvelgti į tą greipfrutą. Kodėl aš negaliu suvalgyti to sušikto greipfuto? Ji juokiasi suėmusi galvą į rankas – aš nevalgysiu nieko. Kol neišalksiu tiek, kad šitą greipfrutą sudoročiau per porą minučių. Čia tai bent iššūkis. Galų gale gavosi taip, kad Leda nevalgė dvi dienas. Nes niekaip nesugebėjo anksčiau užsinorėti to sušikto greipfruto. Bet Leda yra principingas žmogus. Per prievartą jo valgyti ir nutraukti šitos protesto akcijos nenorėjo iš principoooooo. Iš principo – ji negali būti nesąžininga su savimi. Todėl laukė. Bet net žarnai žarną ryjant jai patraukliau atrodė ryti orą gurkšniais.

Perku aš tuos greipfrutus kaip sveikuolė ir iš išorės dar gal taip ir atrodau, bet esu supuvusi iš vidaus. Mano organai greičiau numirtų, negu pasisavintų vitaminus iš citrusinio vaisiaus. Va čia tai atsidavimas. Dvi dienos praėjo Ledai tiesiog sėdint, einant į paskaitas ir seminarus, tiesiog galvojant apie greipfrutą. Kaip sunku galvoti apie tai, ko nekenti, bet žinai, kad turėsi priimti į save. Lygiai taip pat jaučiasi nuotakos, per daug pinigų sukišusios į savo svajonių vestuves, kad likus mėnesiui jos būtų atšauktos, nesvarbu, kad jaunikis kažkam užstatė vaiką savo bernvakario kelionės Brazilijoje metu. Šunsnukis. Bet turtingas ir itin perspektyvus, gal netgi labiau negu turtingas. Ir aš galėsiu apsivilkti Veros Wang suknelę, ir mane fotografuos Mario Testino ir aš tikrai galėsiu turėti daug daugiau nuotraukų viena, nei su šunsnukiu. O kai išsiskirsime po metų, man pakaks, jei vienintelis dalykas, kurį pasiimsiu, bus tos nuotraukos. Visada jas branginsiu. Visada save branginsiu, tik ne dabar. Todėl Leda dabar ir nevalgo. Tik įrodžiusi sau, kad vis dėlto geidžia greipfruto, galės daugiau jų niekada nepirkti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Published on February 23, 2018